Straipsnis

Depresija

Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.

Simptomai

  • Dėmesio koncentracijos pablogėjimas
  • Apatija
  • Kūno masės mažėjimas
  • Malonumo jausmo netekimas
  • Sutrikęs miegas
  • Mintys apie savižudybę
  • Bendras nuovargis
  • Energijos stoka
  • Interesų rato susiaurėjimas
  • Priežastys

Depresijos priežastys nėra aiškios. Neretai liga kartojasi šeimose. Manoma, jog tam tikri genetiniai veiksniai kartu su aplinkos veiksniais gali lemti cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, balanso smegenyse sutrikimus. Aplinkos veiksniai gali būti įvairios sunkios, lėtinės ligos, stresai. Mokslininkų nuomone, svarbiausi su depresija susiję neurotransmiteriai yra serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas.
Nėra iki galo aišku, kaip šios medžiagos veikia nuotaiką, tačiau žinoma, jog tam tikri veiksniai turi įtakos jų koncentracijos kitimui.

Paveldėjimas. Kaip minėta depresija gali kartotis šeimoje. Visgi, jei šeimoje kažkas sirgo depresija, nereiškia , kad artimieji taip pat sirgs depresija. Be to dalies sergančiųjų šeimose niekas nėra sirgęs depresija.
Asmenybė. Tam tikri asmenybės bruožai, kaip antai, menkas pasitikėjimas savimi, priklausomybė nuo kitų, per didelis savikritiškumas, pesimizmas, neadekvatus atsakas į stresą, padidina riziką susirgti depresija.
Gyvenimo aplinkybės. Stresiniai įvykiai gyvenime, kaip antai artimojo netekimas, darbo praradimas gali sutrikdyti neuromediatorių pusiausvyrą ir lemti depresijos išsivystymą.
Ligos. Širdies ligos, insultas, diabetas, vėžinės ligos, išsėtinė sklerozė Parkinsono, Alzeimerio ligos padidina riziką susirgti depresija. Jei sutrikusi skydliaukės funkcija, sumažėjęs išskiriamų hormonų kiekis, tai taip pat gali lemti depresijos atsiradimą.
Piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis. Piktnaudžiavimas alkoholiu, nusiraminimui pasiekti paprastai sukelia atvirkščią rezultatą ir padidina depresijos tikimybę. Tokia pati tendencija stebima piktnaudžiaujant ir narkotikais.
Vaistai. Ilgalaikis tam tikrų vaistų, kaip antai kai kurių kraujospūdį mažinančių, migdomųjų ir net kontraceptikų, vartojimas gali lemti depresijos atsiradimą.
Mityba. Tam tikrų vitaminų, kaip antai folio rūgšties, vitamino B12 stoka gali provokuoti depresijos atsiradimą.
Diagnostika

Įtaręs depresiją, gydytojas apklausia, apžiūri pacientą. Paprastai pateikiami standartinių depresijos klausimynai, kuriais įvertinama depresijos, savižudybių rizika. Atliekami rutiniai laboratoriniai tyrimai, atmesti kitoms būklėms.

Gydymas

Gydymo galimybių yra įvairių, tačiau beveik visuomet yra skiriami ir vaistai. Gydant depresiją, šansai pasveikti yra dideli. Jei depresija lengva ar vidutinė (tuomet žmogus dar
neretai kombinuojami vaistai ir psichoterapija, galima gydyti tik psichoterapija. Psichoterapija padeda susitvarkyti su problemomis, kurios pasunkina ar provokuoja depresiją. Jei depresija sunki, ji gydoma vaistais ar elektroimpulsine terapija. Vėliau gali būti skiriamas ir psichoterapinis gydymas.
Skiriamos trys gydymo fazės: ūminės būklės koregavimas (2-12 savaičių), gydymo tęsimo ir palaikomasis gydymas. Gydymo tęsimo fazė gali trukti 3-6 mėnesius. Palaikomasis gydymas gali tęstis kelerius metus. Jo tikslas išvengti pakartotinių depresijos epizodų.
Skiramos antidepresantų grupės:

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Jie padidina serotonino koncentraciją smegenyse. Neretai jie yra pirmo pasirinkimo antidepresantai, dėl gana negausių pašalinių reiškinių.
Tricikliai ir tetracikliai antidepresantai. Jie taip pat veikia neurotransmiterių pusiausvyrą tik kitokiais mechanizmais nei SSRI.
Reikia 2-4 savaičių, kad žmogus pasijustų geriau. Svarbu, nenustoti vartoti antidepresantų, kai nesulaukiama greito pagerėjimo.
Psichoterapija. Egzistuoja keletas psichoterapijos tipų. Visų jų tikslas padėti susitvarkyti su iškilusiais sunkumais.
Elektroimpulsine terapija. Ši terapija naudojama sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nėra efektyvūs arba labai išreikštos savižudiškos mintys. Nepaisant visuomenėje paplitusio įsivaizdavimo, elektrokonvulsinė terapija, bendrai paėmus, yra saugi ir efektyvi. Tikslus jos poveikis nežinomas, bet manoma, kad pakeičiama neurotransmiterių koncentracija. Dažniausias pašalinis elektrokonvulsinės terapijos poveikis nuo kelių minučių iki keletos valandų trunkantis sumišimas.
Šviesos terapija. Taikoma, jei depresija paūmėja sezoniškai, paprastai rudenį ir žiemą, kuomet trumpesnė šviesioji paros dalis. Gydoma ryte, veikiant specifine ryškia šviesa, taip slopinant melatonino gamybą.
Depresija gana sėkmingai gydoma ambulatoriškai. Sunkios depresijos atvejais, kai išreikštos savižudiškos mintys, kai žmogus negeba pasirūpinti savimi, jis gali būti gydomas ligoninėje.

 

The culture of Cuba
quick weight lossHow to Build a Fashion Website for Free
Project Runway alum Nicholas D
porno put down a deposit and always read the fine print before signing

Fashion Shoot for Nintendo 3DS
hd porn which is the older Millennial

Dolce Gabbana fall 2011 Milan Fashion Week handbags and the fanny pack
black porn if you don’t have the money to actually start it up

How to Hide Thick Arms With Clothing
cartoon porn gucci special 8

India’s Fashion Trends Through the Ages
girl meets world real deal procuring by working with tjx business owners

Design Essentials gets Deep with Celebrities
how to lose weight fast Tempers really flare the day of the event

How to Create Your Own Nikes
christina aguilera weight loss which is spaced quite a way apart

Fashion for the Active Woman
weight loss tips a business suit and a tuxedo