Straipsnis

Priklausomybės nuo opioidų gydymo metadonu metodika

1. Ligos pavadinimas ir TLK-10 kodas pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją
1.1. Priklausomybės nuo opioidų sindromas – tai fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kai opioidų vartojimas iš esmės keičia ankstesnį individo elgesį. Svarbiausias priklausomybės nuo opioidų sindromo požymis yra troškimas (dažnai stiprus, kartais nenugalimas) vartoti opioidus. (Lietuvos psichiatrų asociacija, Pasaulio sveikatos organizacija, 1997).
1.2. Priklausomybės nuo opioidų sindromas – tai psichikos ir elgesio sutrikimas, kurį sukėlė opioidų vartojimas, sąlygotas pakitusių smegenų funkcijų. Opioidai veikia smegenų opioidų receptorius, išsidėsčiusius vidurinėse smegenyse, kuriose vyksta mezolimbinė dopamino apykaitos grandinė. Ligos etiologijoje svarbiausią vaidmenį vaidina pakartotinis opioidų vartojimas, kuris aktyvina smegenų motyvacijos sistemas, įprastai sužadinamas tik tokių svarbių stimulų kaip maistas, vanduo, pavojus arba lytinis partneris. Pakitusių smegenų funkcijų išdava yra pakitęs individo mąstymas ir elgesys, todėl smegenų funkcijų pakitimai gali iš esmės keisti elgseną. Kitaip tariant, priklausomybė nuo opioidų yra liga, kurią sąlygoja pakitusi smegenų veikla, kaip ir kitų neurologinių ir psichikos ligų atvejais. Ligos susiformavimą veikia individualūs psichologiniai, genetiniai, socialiniai, aplinkos faktoriai, kurie svarbesni ligos formavimosi pradžioje (WHO, 2004).
1.3. Kaip ir kiekvienai lėtinei ligai, priklausomybei nuo opioidų būdingi atkryčiai, kuriuos sukelia ilgalaikiai dopamino, endorfinų ir kitų centrinės nervų sistemos neuromediatorių apykaitos sutrikimai. Todėl yra svarbus tęstinis gydymas, kurio tikslas – atkryčių profilaktika, tęstinė medicinos ir psichologinė – socialinė pagalba nuo opioidų priklausomiems asmenims. Lietuvoje dažniausiai pasitaikanti priklausomybė – nuo švirkščiamo heroino. Stipresnės koncentracijos heroinas dar naudojamas įkvepiant jo garus nuo aliuminio folijos.
1.4. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2007 metais šalyje buvo registruota 4616 asmenų, kuriems diagnozuotas priklausomybės nuo opioidų sindromas (pagal TLK–10 kodas F11.2). Tai sudarė 80,0 proc. visų Lietuvoje registruotų asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Statistinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje 2006 m. buvo apie 4300 opioidų vartotojų, turinčių sveikatos ir / ar psichologinių – socialinių problemų, iš jų 3200 – švirkščiamųjų narkotikų vartotojų (Hay, 2007 m.).
1.5. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, net 99.3 proc. užregistruotų priklausomų nuo opioidų asmenų šias medžiagas naudojo švirkščiamu būdu. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos ir Rytų Europos šalyse, opioidų švirkštimas susijęs su žmogaus imunodeficito viruso (toliau -ŽIV) ir hepatito C plitimu. Iki 2009 m. Lietuvoje registruoti 1401 ŽIV infekuoti asmenys, iš kurių ¾ užsikrėtė švirkšdamiesi narkotikus. 2008 m. Lietuvoje registruoti 95 nauji ŽIV atvejai. 2008 metais Lietuvoje užsikrėtimo bendras ŽIV atvejų skaičius buvo mažesnis nei daugumoje kaimyninių šalių (100 000 gyventojų teko 37 atvejo, Latvijoje šis rodiklis buvo 188, Estijoje – 519, Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės, 2009).
1.6. 2008 m. šalyje nuo narkotikų vartojimo mirė 60 asmenų (2007 – 72, 2006 m. – 62).
1.7. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 204 „Dėl priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 47-1824), pirminio lygio ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas 2008 m. teikė 85 psichikos sveikatos centrai.
1.8. Farmakoterapija metadonu1 2009 m. pradžioje buvo taikoma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio priklausomybės ligų centruose bei trylikoje psichikos sveikatos centrų (Vilniaus miesto ir rajono, Druskininkų, Kėdainių, Mažeikių, Telšių, Šiaulių, Šilutės savivaldybėse). Farmakoterapija metadonu taikoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V – 653 „Dėl pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo“. Šiuo įsakymu ir kitais galiojančiais teisės aktais medicinos specialistai privalo vadovautis organizuodami farmakoterapiją metadonu ir taikydami šią klinikinę metodiką.
1.9. Sisteminės mokslinių tyrimų apžvalgos akivaizdžiai rodo, kad farmakoterapija metadonu, lyginant su kitais gydymo būdais, be vaistų arba placebo, efektyviai mažina heroino vartojimą ir palaiko nenutrūkstamą pacientų gydymą (Mattick R.ir kiti, 2003; Mayet S, Farrell M, Ferri MMF, Amato L, Davoli M., 2004), mažina riziką užsikrėsti ŽIV (Gowing L. ir kiti, 2008). Atsižvelgdama į mokslo duomenis, bylojančius apie farmakoterapijos metadonu efektyvumą, Pasaulio sveikatos organizacija įtraukė metadoną ir buprenorfiną į Keturioliktąjį Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų vaistinių preparatų sąrašą (WHO, 2005). Europos regione gydomų metadonu asmenų skaičius siekia 400 000 (WHO, 2004b).
1.10. Farmakoterapijos metadonu efektyvumas vertintas ir Lietuvoje.
1.10.1. 2004-2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko daugiacentrinį farmakoterapijos metadonu efektyvumo tyrimą. Jame, be Lietuvos, dalyvavo Lenkija, Ukraina, Indonezija, Iranas, Kinija bei Tailandas (Lawrinson P. ir kiti, 2008 m.). Iš viso tyrime dalyvavo 726 pacientai, iš jų 102 iš Lietuvos. Lietuvos tyrimas parodė, kad pacientų, kuriems taikoma farmakoterapija metadonu, gyvenimo kokybė žymiai pagerėjo po 3 ir 6 mėnesių, įskaitant ir subjektyvų sveikatos vertinimą (Ž.Padaiga, E.Subata, G.Vanagas, 2007 m.). Visose šalyse, dalyvavusiose tyrime, nepriklausomai nuo ekonominio-kultūrinio konteksto, stebėtas ryškus heroino ir kitų neteisėtų narkotikų vartojimo, rizikingo elgesio užsikrėsti ŽIV ir kitomis per kraują plintančiomis infekcijomis bei dalyvavimo kriminalinėje veikloje sumažėjimas. Tyrimų rezultatai parodė žymų pacientų fizinės ir psichinės sveikatos bei bendros savijautos pagerėjimą (Lawrinson P. ir kiti, 2008).
1.10.2. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metais atlikęs pacientų, dalyvaujančių farmakoterapijoje metadonu apklausą, padarė išvadą, jog kuo ilgiau taikomas gydymas, tuo labiau mažėja rizika vartoti ir švirkštis narkotikus. Jeigu pirmaisiais metais dažniau ar rečiau narkotikus vartojo 28 proc., tai gydomi ilgiau nei 1 metus, tik apie 10 proc., kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2008 m.).

Visą projekto aprašymą galite rasti čia: http://www.unodc.org/documents/balticstates/Library/PharmacologicalTreatment/GydymoMetadonuMetodika.pdf

Metodikos autoriai:
Dr. Emilis Subata, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas, Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius;
Dr. Vita Danilevičiūtė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vadovė, docentė;
Dr. Virginija Adomaitienė, Kauno medicinos universiteto Psichiatrijos klinikos vadovė, docentė,
Dr. Raimonda Matulionytė, Vilniaus universiteto infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos docentė;
Stefa Naujokienė, UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centro direktorė,
Aušra Malinauskaitė, Vilniaus priklausomybės ligų centro Socialinės pagalbos ir prevencijos skyriaus vedėja.
Metodikos autoriai deklaravo neturintys interesų konflikto.

Metodiką parengė
Lietuvos psichiatrų asociacijos darbo grupė.